- smūtkelis
- ×smūtkẽlis sm. (2) Š, NdŽ 1. krucifiksas: Ant kapų pastatėm naują kryžių, tik dar smūtkelio trūksta PnmŽ. 2. rūpintojėlis: Anksčiau žemaičiai garsėjo važių, smūtkelių, medinių klumpių meistrais sp. Tie vaikai i sėdės kaip smūtkẽliai Žr.
Dictionary of the Lithuanian Language.